Mėnulis

Per visą naktį aš neužmigau
Ir tavo veidą tamsoje regėjau...
Bet nieko naktyje nesuradau,
Galbūt ta mano meilė jau išėjo...

Į dangų kėliau mėlynas akis
Jos graudžiai graudžiai ašarom pasruvo...
Lyg ir gidėjau plakančias širdis,
Nors ir tavęs visai šalia nebuvo...

Mėnulis. Mėnulis nuostabus...
Tikriausiai už tave jis nuostabesnis.
Tik vienas jis supras manus jausmus,
Nes jo širdis už tavą juk didesnė...

Dabar nuleisiu mėlynas akis,
Nes nėr daugiau į ką jau bežiūrėti...
Jau leidžiasi mėnulis - pilnatis
Ir tyliai šnabžda: tu jo nemylėki...