Nesigailėk

Neženk, sustok kol kas.
Suspauski ranką mano jei kažko bijai,
Taip, skardis aukštas. Taip, juoda apačioj.
Bet atsisuk atgal. Ar bent lašelį balto pamatei?
Aš ne. Aš niekad ne. Nebesistenk. Nebuvo nieko.

Už mūsų nugarų karčioj...
Įsiskaudėjusioj lyg gyvo kaulo dienoje,
Ir visose jose, ir metuose užstrigęs pliaups,
Beprotis nevilties lietus. Ar būsim dar, ar jau nebe.
Lyg popieriai suaižėję ir girto vėjo išnešioti po „kažkur“,

Nei „čia“, nei „ten“ nelauks...
Užmerki pirštais šlampančias akis. Aš tau...
Taip viskas. Taip dabar. Kartu Išduokim laiką likusį,
Šviesu. Matau pažįstamas akis. Tamsu... Nebematau.
Neliko skardžio. Rankų nebeliko... Bepročio nevilties lietaus.

Sudie. Nesigailėk sutikusi...

                      Sudie. Nesigailėk sutikęs...