Padėtas rašiklis, išjungtas kompiuteris ir tylus atsidusimas. Paskutinė istorijos dalis baigta.
Šviesos spinduliai, užesys kaip avily ir greiti žingsniai. Turiu suspėti laiku, pagal savo dienotvarkę. Iš tiesų manęs niekas neskubina.
Lengvas atsidusimas, kaulų trakštelėjimas ir lieka tuštuma. Tik tokiose gyvenimo akimirkose jaučiuosi geriau, man jausmų nereikia, todėl sudedu juos į raides, iš kurių susideda žodžiai, o iš jų istorija. Atrodo jie juos sunaikina. Man.
Manau, kad vaikystėje lankyta gimnastika padarė savo darbą. Mano figūra atitinka mano sukurtų personažų idealus. Mano plaukai sveiki, kaip deivės Orėjos – pirmosios mano knygos veikėjos. Iš tiesų ji yra mano dvynė, neegzistuojanti identiška dvynė, išskyrus visus tuos magiškus reikalus, bet tai patinka daugeliui skaitytojų, manau. Nors esu tik paauglė ir manęs niekas nepažįsta gatvėse esu dievinama visų. Tiesa pasakius jie gerbia Bevarde Skun, mano mintis. Jos vardu ką tik išleista paskutinė „ Dievų šviesos “ trilogijos dalis.
Kadangi esu tik penkiolikos privalėjau lankyti mokyklą. Jei kalbant apie mokslus, tai aš suprantu jų reikšmę, tačiau praėjusius trejus metus jie man nerūpėjo. Vienintelis keisčiausias dalykas, kad aštuntą klasę baigiau auksčiausiais balais, lyg būtų taip, jog iš „ Dievų šviesos “ prisikėlė Sokritas ir pakeitė visus dienyne esančius pažymius arba visus mano parašytus kontrolinių atsakymus.
Keista, bet būtent tai man leido ramiai vasaroti. Manau, kad mano klasiokai pavydi ne tik tų metų rezultatų, bet ir tėvų. Jie išvyko į Londoną prieš dvejus metus, iš kart po to, kai parašiau pirmąją knygą. Būtent mano mama būdama vieno knygyno direktore išleido mano kūrinį ir vėliau leidimą perdavė kitiems, todėl dabar niekada netrūksta tų popierinių blanknotų.
Tokie tėvai kaip maniškiai per greitai užaugina vaiką, todėl dabar aš esu gabi daugelyje sričių: gaminimo, rankdarbių, piešimo, muzikos, šokių... Tai labai ilgas sąrašas, todėl mano dienotvarkė yra labai įvairi. Šią vasarą lankiau karate, meditacijos, užsienio kalbų ir psichologijos kursus. Šiandien paskutinė vasaros diena, rytoj mokykla.
Aš gražiausia, aš kiečiausia, aš protingiausia... Tobuli veikėjai niekam neįdomūs. Visa esmė ir yra herojų netobulumas, kas sukelia juoką, galbūt verčia susimąstyti, domėtis jų gyvenimu, išgyvenimais. Tobulumas - ne išeitis.
Skaitytoju sirziu tokiomis veikejomis neuzkariausi. Gal ir labai prasto skonio pvz, bet tavo amziaus paauglei pats suprantamiausias - "Sutemu" pagrindine veikeja Bela butent todel susilauke sekmes, kad nebuvo nei grazuole, nei visu garbinama deive. Skaitytojoms buvo lengviau su ja susitapatinti ir isivaizduoti, kad tokia nepaprasta meiles istorija galetu nutikti ir joms pacioms.
Todel mano patarimas - kurk realesnius veikejus, su kreivais dantimis, socialinemis fobijomis, kompleksuotus ir kartais nemielus net sau paciai.
va-jė-zau.
aš tokia graži ir faina, ir mano plaukai gražūs ir faini, ir mano kojos gražios ir fainos, nes kadaise bėgiojau, o dar mano dantys gražūs ir faini, nes juos valausi, o dar aš vasarą lankiau ninjutsu ir dabar esu graži ir faina ninja, o dar turiu gražų ir fainą dviratuką, kuriuo ėgstu gražiai ir fainai važinėti, o dar visi man pavydi, nes aš graži ir faina, o dar aš tokiąąąąąąą graži ir tokiąąąąąąąąą faina, kad šešrių sugebėjau knygą parašyti, ačiumiet, ane?
Tik per tą gražumą ir fainumą nelieka nei istorijos, nei veikėjų, nei apskritai nieko gero;]
per daug trumpas. nemanau, kad skaitytojus sudomintų dienoraštis apie save. dėkite ilgesnias dalis. trumpi sakiniai padeda išvengti klaidų, bet kalba tampa skurdesnė. siūlau, prieš publikuojant kūrinį,palaikyti stalčiuje ir tik ištaisius visas klaidas, publikuoti.
Tris kartus valio įsigalinčiam naujam žanrui fantastikoje - "Penkiaeilutis romanas".
Nežinau, galbūt reikia prašyti administratorių, kad būtų galima naudoti tam tikrus šablonus, pvz: "Parašyk normalaus ilgio apsakymą, o paskui kurk daugeserijinius romanus".