Akimirkos galia

Raibuliuojantis saulės spindulių takas
virš upės vandenų paviršiaus, sujungiantis
du krantus ir spindintis visomis vaivorykštės
spalvomis, yra tiltas, vedantis į nesugriebiamą
svajonių pasaulį. Į vaizduotės, randančios
atspindį daiktuose, sodus, augančius virš
tapsmo bedugnės. Ir tai, ką pamatei pavasario
sraunių upės vandenų veidrodyje, atpirko
visą prasmės ilgesį, kurį nešiojaisi juodbalčiuose
prasmės brandinimo laiko labirinto vingiuose.

Gyvenimas susideda iš trumpų akimirkų,
į kurias telpa visas pasaulio laikas.
Ir pavasarinėje paukščio giesmėje girdi
viso to, kas gyva, pulsą. Akimirkoje telpanti
amžinybė yra didesnė už nemirtingumo
dovaną, net jei pirmoji yra tik lašas dvasios
vandenyne. Semiu žavesį iš Žavesio
ir žavesys būtų ne toks brangus, jei nebūtų
mažasis žavesys, plazdantis mano akyse.
Dievo atseikėta akimirka yra didesnė
ir sunkesnė už patį Dievą, nes ji praeina
ir išnyksta; dėl to ji tokia nelygstama.
Kartą, viskas tik kartą, sakau jums,
o visuotinybės ir nekintamumo našlaičiai,
ir šis kartas didesnis už amžinybės vandenyną.