Leisk atspėti ką mąstai šį vakarą,
Leisk tikėti tavo mintimis...
Leisk tikėt ta bespalve jūra
Ir josios bangomis...
Leisk užmiršti laikrodžio rodykles
Aš į jas pažvelgt nebegaliu.
Leisk užmigti ir pamiršti viską
Ir žodį tą brangiausiąjį: myliu...
Leisk nupjauti vynuogyno kekę,
Leisk pamiršti, kad tavęs nėra.
Aš užpūsiu tą bekvapę žvakę,
Juk esu čia visiškai viena...
Leisk pajusti man tą šaltą vėją,
Te suvels mano plaukus jis...
Aš tiesiog nebegaliu tikėti
Tavo mintimis...