Ir šitai nieko vertas amžius
ištryptos žemės be žolės
vanduo be druskos likęs
sudusę buteliai puspilniai pustuščiai
(kaip kam gražiau rimas krinta)
Ir šitai patsai sau susitvėrei
rankų niekas nesurišo
smegenų Dievas davė
o šitaip nieko vertas palikai
Palikai sau vis ne vienas
puspilniai pustuščiai buteliai
ir smegenų davęs Dievas.
Viso kvartetas