Visi nustojo kramtę...

Visi
nustojo
kramtę:
kas nagus,
kas graužę,
vienas kita...
Ir susiklausė
tylos,
kalbančios
praeitimi,kuri
aitrino
karščiuojančias
žaizdas...

Triumfuodami
jie rėkė,
bet netikėjo
ne vienu
žodžiu,
kuris išskrido,
tarsi
balta varna iš
jų lūpų...

O juk
važiavimas
siauru skresgatviu
toks panašus
į ėjimą
lynu...
Eini, bet
garantuotas,
kad nukrisi
veidu i purvą,
širdim į
mešlą...