Daina vėjuj

Kai liejasi iš lūpų skaudančių
malda.
Ir iš širdies į dangų kyla
žodžiai.
Rankas ištiesk, plačiai atmerk
akis.
Ir paklausyki, kaip tau
paukščiai sako labas.

Tu paklausyki vakaro dainos.
Tokios ramios, lyg kūdykiui
mamos lopšinė.
Nenusigąsk, jei aidas tau
kartos,
kad žvelgt pasaulį reikia ne
per stiklą.

****

Dainuoki vėjuj iš visos širdies.
Tegul nuneš žodžius jis į
pasaulį šventą.
Mylėk karštai, tikėk užteks
jėgų!
Ir drąsiai ženk per platujį
pasaulį.

****
Bet jeigu kartais tektų
nusivilt.
Nuleist akis ir rankom ašarą
nubraukti.
Nenusimink! Dar bus šviesių
dienų.
Gyventi verta. Grįžti ir
mylėti.

Tikėk šventai, tikėjimas
šviesa.
Nusišypsok! Visiems
besutiktiems!
Ir vėl plačiai atvėręs savają
krūtinę,
Įkvėpęs oro garsiai uždainuok.