Priklausomybės, troškimai, aistra ir kiti

Žmogui nereikia laisvės
Jis trokšta priklausyti
Tai jo esybėje, prigimtyje
Nuo cigarėtės iki penktadienio
Nuo spintos iki statuso
Svarbu laiku pratęst galiojimą
O tik vėliau savęs gailėtis

Visiems juk trūksta nuosavybės
Įskaitant Jūsų žvilgsnius ir balsus
Štai toks jau tas žmogus

Jis geidžia Tavo batų, nes tu juk jojo neturi
Jis svaigsta apie naują telefoną
Atsisakytų visko tik dėl Tos akimirkos džiugos
Kai jis priglunda šaltas į dregną delną
Ir pirštai liečia juodajį ekraną
Kai akyse spalvotų pikselių purslai
O smegenyse - o kas ten? Nauji geismai!
Iš aplinkos, iš pasaulinių GURU
Iš mistinių pabaisų ir vedlių
Ir visa tai sukurta tam, kad tu užtrokštum
Nuo buto su terasa ir motociklu
Nuo skrydžių į Maljorką ir saulės akinių
Nuo rožinių tablečių ir butelio vandens
Ir viskas tam, kad priklausytum nuo instinktų
Štai tas, vadinamas, gyvenimo kelias
Be pašaukimo, bet su nenugalima aistra
Pamąstymų akimirkos išblunka
Kai naujas modelis užspaudžia gyslas
Ir smegenys negauna deguonies
Tu supranti - gyvenimas bevertis
Nereik man jojo dovanų
Aš trokštu gauti Dar vieną daiktą
Nebesvarbu jau kokia jo paskirtis!