ratu apie save

iš kur aš toks atsiradau nežinau
sako kad aš iš mėnulio iškritęs
sako motina rado mane darže už kopūstų, galva
į dirvą įsmigusį, kojom debesyse mataruojantį
bandantį žemę pakelti ar bent jau pajudint
tėvas diržu išmatavo sako per silpnas
nieko nebus atiduokim į cirką
taip ir bėgu maniežu bučinius vogdamas
dramblius ganau balerinas juokinu
ratu bėgu smėlio audras keliu
lėkštėse ir kartais slapčia
apsiverkiu grimerinėje
mat suprantu jau niekada
nenuplausiu tos liūdnos
ir nematomos šypsenos.