Ne, netikiu
išnykti negalim,
nekalbėkit, prašau.
rūpintis - taip galime.
Suklestėsim, manau,
po šitiekos metų laisvi.
Nelaisvė, vergovė
ir prievarta
visa naikina,
praryja
lyg dvokianti pelkė...
Tasai želmenėlis,
kurį mes vadinam
tauta
jau skleistis turėtų -
pabudėkim prie jo
palaistykim
savo meilės rasa,
kad augtų,
kad ir mes daug didesni
patys taptume.