Aidas iš ateities

Mes stebime
  Po lietpalčiais paslėptus žmones
Ir skubančius tokių žmonių vaikus.
Kurie paskendę savyje
Pasaulio dėmesį vilioja.
Per naują muziką
Subrendę gatvės tėkmėje.

Aplinkkeliai,
Nutiestos naujos gatvės,
Bet tai ne tos, kurias
Jie patys ties.
Sutrūkusios, skirtingo aukščio
Ir duobėtos.

Įsiklausau,
Prisiliečiu prie naujo garso,
Ir nustumiu tolyn ranka.
Nesuprantu bet suvokiu,
Kad bus daug skausmo.
Neatrasta dar
Žaidžiančių vaikų karta.