Savęs pažinimas

Einu lietum ašarotu veidu,
skaitau mintis minios pilkas.
Dėviu suknelę nertą auksu
ir ieškau pamestos savęs.

Prabylu kartais kaip mėnulis dieną,
netikėtai, bet lauktai.
Nusišluostau ašaras apsiuvinėta nosine,
atsigulu, užsimerkiu ir guliu šiltai.
____________________
Ir štai, išaušus naujai dienai,
aš lyg paukštis išskrendu laukan.
Pažįstu vakarykštę dieną,
prisienu, kaip buvo man gerai.