Tapyba

Veidas baltas vidunakty
skruostas liečias prie stiklo
o už jo rymo gatvė
prieš dvi valandas gimusi

Raudonieji žibintai
linguoja virš lovų
mintyse draikstosi
išderinti vargonai

Mažai šilko nulieta
dvasioj nebėra vietos

Kol visi aplink laimi
rieda ašaros stiklo
kol visi aplink miega
baltas veidas pamėlsta

Mažai šilko nulieta
žemėj atlaisvinu vietą