Gyvenimas

Kai aklas muzikantas
Užgauna jautrią stygą,
Kuri išgauna garsą
Brangesnį už gyvybę.


Kai laikrodžiai sustoja
Visi, visi vėluoja
Sidabro smuikai groja
Ir ašaros meluoja.

Kai vėtros šaltos siaučia
Ir meilė pasimiršta
Visus mus Dievas baudžia
Už laiką neprasmingą.


Kai vargstantis poetas
Sukrauna lagaminą
Lyg rudenėjant gandras
Palieka jis tėvynę.


Ir niekam neberūpi
Ar vasaros, ar žiemos
Kelionės žemėj dienos
Tyliai pasibaigs...