Gruoblėtu delnu baltą žolę vesdamas,
Per plyną laiką. Per savo karčią būvio aslą,
Užgesdamas nebebijau uždegt... sausos.
Uždengęs rankom dangų tokį gašlų.
Slenku, supuoju ir kremtuos.
Sausom akim retus medžius išgerdamas,
Juodais vyzdžiais. Tampu mišku. Akimirkas
suverdamas ant savo skaudančių šakų.
Kad viena kitą braižytų, tas mimikas,
Kad ir dabar... slapta stebiu.
Per širdį lyg per sietą pildamas degutą.
Net nežinau, kodėl aš jo išvis pasiūliau Jums?
Turbūt, kad šiandien nieko. Paprasčiausiai.
Nieko. Neturiu...