nepabaigiamas eilerastis

prieš penkias
mano tėvas kažkur atsibunda
vartosi atsidusdamas per metus
nepraradęs vilties ir, iš tiesų,
nesitikėdamas nieko
atsiverčia didžiulį savo laikraštį kaip neramų žemėlapį
mano tėvas kartais galvoja apie mane
jam pasirodo šiltos svaiginančios vizijos
iš mūsų neilgo buvimo kartu ir keliavimų
ir tada jis jau yriasi pro retėjančius debesis
paryčių kambariais
aš tuo metu grižtu namo
naktis po neišmiegotos nakties
krenta ant mano tėvo veido