„Nesezono metas-2 (3)

Šventojo Sosto ambasadorius Lietuvoje nekantraudamas laukė, vaikščiojo po kancėliariją kairėn-dešinėn kaip laikrodžio švytuoklė. Vienuolės iš Bolivijos  Faustina, Gvadelupė ir Gertruda pasikaišiusios kamžas pribėga prie vartų ir žiūri pro stębėimo angas tolyn į šviesą. Laukia. Pagaliau pasirodė nuo Aušros vartų atbėgančios Astą ir Živylė. Jas lydėjo Lietuvos raitosios policijijos apsauga. Raitosios policios vadas jau buvo grįžės iš Gudijos, kur buvo laikinai sulaikytas su pakištais įkalčiais. Komisaras Pasagėlė susisėkė su Gudijos komisaru Bulba, išsiaikino, kad vadas buvo sulaikytas nepagrįstai. Ką padarysi, kad tokia jau lietuvių dalia. Šiandiena Živylei, kol kas viskas klostesi sklandžiai, sklandžiai  vyko tol kol nepamatė, kad ties France ambasada Didžiosios ir Pilies gatvelių sandūroje, susiaurėimose stipriai susikabinę rankomis per alkūnes stovėjo kapralo Kriušo žandarai. Jie stovėjo taip stamantriai kaip kokia  Greito Romanovskio burnos dvi eilės sukąstų  geležinių dantų, rodantis  šypseną, va, šitaip:). Pabandykit vaikučiai ir suprasit kokia yra  stipri tokia konstrukcija. Skirtumas tik tas, kad čia dabar žemai stovėjo kapralo Kriušo žandarai įsitempę, išsišėpę, susikabinę rankomis per alkūnnes, o antru aukštu jiems ant pečyų stovėjo  keli statybininkai su „konfederatėm“ ant galvų ir laikė plakatą rankose: „Raša vaša -Wilna naša. Už jų nugarų, su konfederatėm  ant galvų, mūrininkai skubiai mūrijo aukštą „bromą“ sujungianti Chodkevičiaus rūmus prie Prancuzijos ambasados pastato kampo. Jie aukštame brome mūrijo slaptą koridorių, kuris primintų, kad šiuo kabančiu koridoriumi imperatorius Bonapartas – Napoleonas apsilankė Grafienės Kovalskos miegamąjme. Tai niekas kitas, tik Tamošiaus  klastingai sumanytas  „jungtinis aljancas“ patesinti Vilnijos priklausomumą dėl autonomijos statuso. Konteiner-kopterio pilotas Zbignevas užskrido virš skvėrelio priešais France ambasados fontanų, ir, o Božė, ką pamatė? Pilotas Zbignėvas padidino apsukas  ir pakilo aukštyn į artėjančių sutemų dangų, semdamas sraigto mentmis naujausią vaisdinę ir garsinę informaciją į savo konteinerį. Pakilęs pilotas Zbignevas matė kaip kovojo Živilė jis viską fiksavo į vasdo kamerą. „Maliutka – Kvarc –Modern -3M. “ Dėl suprantamų priežasčių, Živilei teko pasukti Latakų gatvele ir leistis į pakalnę link Vilnelės, kaip „varlytei“ mėtant kojas į šonus, jei kas, tai ners į sraunios Vilnelės vandenis, bet reikėjo taip atsitikti, siaura Latako gatvele raitelių palyda negalėjo ją apsaugoti, liko už nugaros. Girdėjosi tik pasagų kaukšėimas  vakaro prieblandoje. Netikėtai iš kairės siauros gatvelės kur stovi mažytė cerkvė, iš jos rūsių,  iš požemi išlindęs Puškino senelis Hanibalas. Išlindo iš rūsio kaip vaiduoklis, apkibęs voratinkliais, vorais  ir šikšnuosparniais, ateina priešais bėgančią Živilę: - Bu-bu-bu. Aiduok ką turi. - Aiduok, havarių. /sakau/. O jei ne, bus baugu. Živilėi teko perjungti kojų „reversą“ ir padaryti staigu spurtą, bet įvyko netikėtas dalykas. Labai ilgo maratono metu isitempęs kūnas ir sąmonė paveikto staigaus klastingo Hanibalo išpolio posūkyje į kairę, nebeatlaikė apavo padų protektoriai ir ji ėmė slysti  asfalto danga nuo Vilnelės stataus  kranto tiesiai į sraunios upės putojantį vandenį, vos vos  išvengusi irklo kirčio iš plaukiančio baidare Artūro. Negali jo kaltinti, taip jau sutapo, jo namukas čia pat ant kalniuko kitame krante, o jis tėsiog plaukė apžvelgti  savo valdas kaip šeimininkas. Būsimas Vilniaus miesto šeimininkas. Teko pasinauduoti brolių Bernardinų paslaugomis ir griebti ištiestą brolių Astijaus  su Julijaus ištiestas rankas. Jie nurodė Živilei tiesiausią kelią  pas Jo Šviesybę Jono Pauliaus II Palaimintojo Šv. sosto ambasadoriaus Vilniuje į  rezidencijos vartus. Živilė bėgo tiesiu taikymų į rezidencijos  pravirus vartus, atidavė neįkainuojamą, brangų paketą ambasadoriui į rankas ir krito ant  ištiestų  gailėstingų seserų vienolių iš Bolivijos rankų. Jos rūpestingai paguldė ją ant  patiesto čiužinio šonu. Miego arterijos pulsavo ritmingai. Živilė pasikišo rankas po skrostų ir ramiai užmigo. Pasigirdo tylus knarkimas. Krr-Frrr. Krr-Frrr. Didysis bėgimas Živilei, ačių Dievui  baigėsi sėkmingai. Pilotas Zbignėvas kybojo virš Fontano ir stębėjo kaip susibūręs tautinis „Aljancas“ Sidorov, Ivanov, Pėtrov ir Tamošius kilnojo „Vodka Polska Vyborova“ Valėra  paėmęs buteliuką viršum draugo, Voldemaro, galvos suko.