Sidabrinis mėnuo naktį apkabino,
Sidabru apliejo tūkstančius takų.
Išpuošė pievelę, medį išdabino, -
Viską apipylė sidabru.
Tarp obels šakų žvaigždė pasiklydo,
Supasi voratinkly slapta mintis, -
Sidabrinė nuo pečių skara nuslydo,
Ir dėl to tikrai kalta naktis.
Pabaidyti paukščiai sidabru nušvito,
Palytėjau juos žvilgsniu geru,
Sidabrinis mėnuo upėje užmogo,
Viską išdabinęs sidabru.