Tomas Ir Andrius

„Andrius ir Tomas“

Gyveno 1991 metais toks žmogus Andrius. Jis buvo neaukšto ūgio, juodaplaukis huliganas, Andriui buvo 16 metų.
Jis gyveno skurdžioje šeimoje, dažnai pabiginėdavo iš namų, mokyklos pamokų. Jis turėjo draugą Tomą.
Tomas buvo irgi ne aukštas, rudais plaukais, jam buvo 17 metų. Kartą kai Andriui ir Tomui pabodo gyvent kaip skurdžiams.
Jie nusprendė iš pardotuvės pavogti aukso gaminių. Kai Andrius isidėjo i kišenę auksinius auskarus, per vaizdo kamerą
juos pamatė apsauginis. Jie apsimetė kad nieko nepaimė ir ėjo pro išėjimą. Tomas pasakė:
-Na va, mes turėsim pinigų.
Bet tadą atbėgo apsauginis ir pasakė:
-Prašau eiti su manimi.
Bet Tomas su Andriu nepakluso apsaugininko prašymui ir ėmė bėgti. Apsaugininkas juos vijosi bet jie nepasidavė.
Po kurio laiko apsaugininkas pavarges užkliuvo už akmens ir griuvo.
Žinoma Tomas ir Andrius labai džaugėsi kad paspruko bet kitą dieną atvažiavo Policininkai i Tomo namus ir ji surakino su
antrankiais. Paskui važiavo pas Andrių bet jis del saugumo nakvojo pas kaiminę Aldoną, ji buvo labai gerą. Andriui
iškepdavo sausainių. Ji nenutokė kad Andrius taip įklimpes į bėdą. Taigi praėjo vieną dieną. Tomas toliau sedėjo areštinėje.
o Andrius auksinius auskarus pridavė į lambardą. Huliganas gavo 695 litus Bet jis neketino gražinti pinigų, nes jam auskarai
buvo nereikalingi.
Trečią dieną Tomą policininkai mušė kumščiais kad jis pasakytu tiesą kur yra Andrius. Jam kilo klausimas ir jis tarė:
-Iš kur žinote kur yra mano draugas?
-Tam yra kameros kvaili tu.
Tomas visas buvo kraujotas ir jis tarė:
-Jus geriau mane nužudykite bet aš savo draugo neiždosiu, aš ne toks kvailas!.
- Na gerai
Pasakė Policininkas ir itrenkė paskutinį kartą Tomui. Tomas buvo jau be samonės bet jis pro dar žiurėjo pro akys
i kurias teka kraujas. Jis matė kad ji neša i kalėimo kamerą. Numeta kaip šunį.
Andrius žinojo kas bus Tomui, kad ji taip kankins. Todėl jis nusipirko nauja mašina honda civic. Tai buvo prabanga.
Atėjo laikas kai Tomui reikėjo eiti į teismą. Žinoma, atėjo jo mama ir tėtis. Tomas buvo visas sumušas.
Teisėjas paklausė:
-Kur yra auksiniai auskarai kurios pavogiai iš parduotuvės.
Tomas ilgai tilėjo kol prabilo jo mama:
-Aš žinau, jo draugelis Andrius juos turi, juk jus žinote kur jis gyveną.
teisėjas:
-Žinau bet jo ten nebuvo.
Mama:
-Tai jis pas kaiminę Aldoną. Tomas man dažnai pasokojo kokia ji gera kaiminė Andriui.
Piktai pasakė mama.
Teisėjas:
-Gerai, nusiusiu pora pareigunų.
Kaiptik kai pareigunai atvažiavo pas kaiminę Aldoną, Andrius mėgojo pas ją.
Pareigunas:
-Sveiki, mes ieškome tokio vaikino Andriaus.
Parodė juo notrauką.
-Taip Jis čia, o ko reikią?
-Jis yra didelis nusikaltelis.
Aldonai toktelėjo į galvą klausimas. Rimtai o kodėl Andrius pas mane nakvojo. Juk jis pas save galėjo nakvotį.
Aldona pasakė:
-Tuoj aš ji pakvėsiu.
Ir uždarė durys.
-Andriau, Andriau, kelkis pareigunai taves ieško, bėk pro galinį įšėjimą.
-Gerai.
Pasakė Tomas.
Aldona atidarė pareigunams durys ir pasakė:
-Jo čia nėra, tikriausiai jis pabėgo pro langą.
Pareigunai intėjo į namus, tyliai nužinksniavo i Mėgamajį.
O ten tikrai nebuvo Andriaus. Buvo tylu. Jie ramiai stovėjo. Aldona iš nugaros trenkė pareigunams i galvą.
Jie buvo be samonės. Aldona nutempė juos i rusį ir pririšo prie kedės ir užklėjavo jiems burnas kad būtų tyla.