nuo šalčio styra

nuo šalčio styra, brakštinėja žemė
su blyksniais žėrinčių dangaus žarų
pro vėjų nugaląstą blizgų  sniegą
giedravalkiai boluoja ežerų

išnuogintoj ražienoj groja vėjas,
nyku - lyg kurtumei pasaulį iš pradžių, -
ant žibančios pusnies šešėlis vilko,
aš jo pridususį alsavimą girdžiu

lyg kovo sniegas tyžta tirpsta laikas,
ar greit pavasarį kregždutės man atneš?
susvetimėjusiam šaltam pasauly
tarp stūgaujančių vėjų vilkė esu aš