kai dar atminsi
kad atmintis vardų nebeišlaiko
ir nejautra akims vartus rakina
šešėliai murzini tarp sienų šlaistos
skriauda - valkata plika užgimus
sugels į atmintį o gal anapus kirptą žolę
ir žodis žodį plaks skaudžiau nei kūną rimbas -
atmink kad privalai mane lyg vaiką
paslėpti nuo savęs išėjęs


diii












