Buvo gana šaltoka ir žvirblelis tupėjo ant kamino. Jis buvo visas pasišiašęs, tarsi su kepure. Taip ir atrodė, kad jis tuoj puls ir visas susikuls. Aš žiūrėjau į žvirblį ir kažko lakiau. Bet jis ilgai tupėjo ant kamino, nes buvo gana šaltoka. Bet, pagaliau, jam į galvelę šovė kažkokia mintis ir jis staigiai purptelėjo nuo kamino. Daugiau į tą pačią vietą žvirblis neatskrido. Ten galėjai matyti tupinti vis kitą žvirblį. Kartais galėjai matyti tupint du žvirblius, kartais kuosą, dar balandį. Paukščiai mėgo kaminą, nes jis buvo ilgas ir gana didelis.
Aha, neapdairūs šeimininkai neuždėjo tinklelio ant kamino, tai kaminas tapo namais žvirbliams ir varnoms. Paukščiai kamine kėlė didžiulį triukšmą: karksėjo, čirškė, dūko, plūdos ir galų gale susipešė. Neklaužados.
Galima rašyti ne tik apie žvirblį ,bet ir apie vakarykščią dieną.Vakar nusipirkau sulankstomą kėdę.Tą kėdę pastačiau balkone ir atsisėdau pasideginti saulėje.Kai pajutau,kad baigiu užmigti,tai skubiai atėjau į salionėlį ir truputį numigau.Paskui buvo pietų metas,o po pietų iškeliavau į turgelį paprekiauti.Man pavyko parduoti cukinijas.Vėliau skyniau šiltnamyje pomodorus ir ravėjau gėlių darželį.Paskui namuose džiovinau supjaustytus obuolius.Štai tokia įvairi buvo vakar diena.
Kaminas dar buvo šiltut šiltutėlis ir kvepėjo kepama duona. Kaminas saugojo žvirblio prisiminimus apie jaunystės dienas. Kaminas buvo kaip atrama pilkai kasdienybei, kaip priebėga nuo smalsių varnų akių.