Analitikas

Iš tikro įtikėjau kartą, kad esu dievas arba, kaip jie sako, Dievas - tas, kuris viską mato ir viską girdi (gerai bent, kad nieko neuodžia ir nieko jam liest nereikia).
    Tais laikais, kai interneto ryšys buvo nuolat nutrūkęs, buvo ramiau - įprasti čiurlenantys kriokliai ir į juos mėtomų akmenėlių garsas... O dabar prisižiūriu visko - kaip vaikai slepiasi skaitydami knygas, kurių tėvai neturėtų pamatyti, kaip tėvai skaito tai, ko negali matyti vaikai, kaip visagalis (nepainioti su Dievu, aut. past.) jiems rodo įvairius... hm... egzotiškus dalykėlius (ir tėvams, ir vaikams, o neturėtų žiūrėt nei vieni, nei kiti, juk geriau vieną kartą pačiam patirt, nei dešimt kartų pamatyt). Bet čia dar nieko palyginus su tuo, kas vonioj, girdėjau, dedasi...
   
    Nors kas aš toks, kad kalbėčiau... tik paprastas karamelinis ceresit ce40/40