Rytas

Rytinis vėjas
saulę glamonėjo
nupūsdamas kas buvo negražu
Žmogus žmogum sekundei patikėjo
ir liovėsi tikėjęs likimu


Jau praeities šešėliai nebetvyros,
kur saulė švies, kur bus  gražu
paimkime visi ką turim gero, tyro
kad pagaliau  galėtume pabust


Tikru džiaugsmu, jug norisi dalintis
ir neklausyt  ką tau kiti kalbės
Taip noris šaukt: „Greičiau apsikabinkit“
Jau greitai .... greit
ir Jūsų saulė patekės