Vanduo

Visada bandžiau pasiekti saulę,
Apkabint pasaulį, būti amžinai jauna.
Nežinau, kodėl padovanočiau Tau pasaulį,
Dėl ko ryžčiausi įveikti nežinios bangas.
Už tai, kad šoktum su manim į jas,
O, mylimas, aš išpildyčiau Tavas svajas.
Mylėčiau Tavo dangų, Tavo jūrą,
Atrasčiau tai, ko niekas niekada neras.
Rymočiau vakarais ant laivo krašto,
Iš žodžių sudėliočiau Tau gražias dainas.
Uždegčiau savo geidulingą aistrą,
Išdeginčiau su ja Tavas žaizdas.