Atleiskite man, Gerbiami skaitytojai,
kai pasivertus lietumi glostau šifrais
sudevėtas ir nuvalkiotas metaforas
jos visos stovi lyg negyvenami namai
tuščios ir beprasmės kartais jas
galima lytėti lyg šlapiakailes
hienas ar rūkant dangų ūkanom
smeigti į nuvytusį eilėraštį .
Atleiskite man, Gerbiami skaitytojai,
tai tik įtūžusios liūtys, sausra čia
retai užklysta tik miegant lūpose
kartkartėmis pražysta šešėliu
o dabar nedrumskite jų miego
ačiū, buvo gražu.