Tu į mane

Tu mane išpjoviai gyvą
Kai buvau dar žalias
Šydas lapų
Tarp krūtų įsidėjai
Ir lėtai drožei žodžius
Į džiūstantį kūną
Įspausdama po natą
Naujo Kraujo sūnų

Tik Tavo  balto arklio
Karčius aš regėjau
Kai  jie perbraukė mane

O aš...

Viskas buvo balta
Juodojoj skylėj.