Kambaryje augo nelabai didelis fikusas. Jis turėjo labai daug laisvo laiko, todėl buvo labai susimąstęs. Fikusėlis galvojo apie savo praeitį, o taip pat ir apie ateitį.,, Kadaise aš buva mažytis ir turėjau mamą. mama man pasakojo nemažai įdomių istorijų. Ji augo prie lango ir turėjo nemažai vietos. Aišku, ji galėjo laisvai skleisti vis naujus ir naujus lapus. Tie lapai labai patiko mažai mergaitei ir ji rūpinosi, kad tie lapai būtų sveiki. ji juos patepdavo savo vaistukais, o taip pat suleisdavo ir leidžiamų vaistų. Nuo leidžiamų vaistų, lapai pasidarydavo su skylutėmis. Bet, kaip ten bebūtų, mama sugebėjo išauginti ir ne vieną vaikelį fikusėlį. Vienas iš vaikelių buvau ir aš. Paskui buvau pasodintas į nedidelį vazonėlį. taip atsiradau kituose namuose. Ten man nebuvo blogai, bet kažkodėl vis tiek mane išmetė. Po kurio laiko kita teta mane parsinešė į savo kambarį. Pastatė prie nemažo veidrodžio, palaistė. Atrodo dabar man nieko netrūksta, bet aaplinkui nėra nei vienos gėlės, todėl man liūdnoka. Kadangi neturiu draugės su kuria galėčia pasikalbėti, belieka tik svajoti. Dabar aš galvoju apie savo būsimą likimą. Manau, kad jeigu atėję į kambarį svečiai mane ims girti, manimi ims grožėtis, tai tuomet teta mane kambaryje laikys ilgai. bet jeigu aš svečiams nepatiksiu, tai mano likimas visiškai neaiškus. Gerai, jeigu aš būsiu kam nors dovanotas, bet gali būti, kad aš vėl būsiu išmestas, tai tuomet manęs vėl laukia du keliai. Arba aš būsiu vėl paimtas geros tetos, arba man lemta bus sudžiūti. įdomu, kas manęs lakia? ''
Neblogai, gal pabaiga nusilpusi tokia, daugiau į mįslę panašėja, nei į kulminaciją. Aišku, prie teksto reikia ilgiau padirbėti, išgauti sakinių sklandumą, Viliute.
Panašu į vaiko našlaitėlio pasakojimą. Visai negalvojau, tiesiog nė karto nepagalvojau apie kalbantį fikusą. Kas čia pasidarė, Viliute? Turbūt rašydama godojai slaptas mintis, kurios skaitytojui persiduoda.
kadangi ką tik tskaiciau Paveiktslą, tai tsitats man lapai panatsuts...lapai lapai panatsuts kazkaip į tą Paveiktslą ir jie apu...o gal ir vitsi tavo...jie kelia kazkoį tai liūdetsį ir peviltitskumą...o tai nėra gerai ir...ir jei tau patsidaro geriau, kai juots paratsai, tada dar nieko, pet jei tau negeraiau...vits tiek tskendi liūdetsy ir peoratsmypėje, tada negerai...tada reikia ne apie daiktuts ratsyti, o apie zmonets, o kad apie juots paratsyti, tada reikia itseiti į kiemą...ant tsuoliuko...gal dar kur...kad artimiau juots pazinti ir tsu jaits papendrauti ir tada apiejuots ratsyti...nets apie rozaliją tu taip pat paratsei peveik kaip apie daiktą, o juk ji...gyvats zmoguts ir..vaiktsto trupuciuką kaip apmirutsi...reikia lapiau patsileitsti į zmonets, realypėje, taip.