Kaip gera nematyti ir nejausti,
negirdėti
neuostyti
ir nepulsuot širdies ritmu,
kaip gera nemąstyti ir neaikčioti,
nesižvalgyti
ir negyventi
popse - parduotuvėse, vitrinose,
pasiklydus tarp šiukšlių
prekiniam vežimėty,
kaip pačios merkiasi akys
ir sustoja kraujas,
o tiesiog įkvėpt pavasario
valiūkiškai įtikint...