karjeros pradžia

Menko protelio, bet nemenko sudėjimo žmogelis, apsurdiškai bandantis išlaužti kažkokią mislią mintį taip nieko protingo ir nesurezgė. Galiausiai numojusi ranka nutrepsėjau laiptais žemyn, tikėdamasi, kad jis susikrims ir paseks iš paskos. Visos viltys išblėso, kai iš už nugaros išgirdau ataidint šūksnį: -na ir eik velniop! Šiam pastate milijonai protingų, ateity daug pasieksiančių žmonių, o tu manai, kad aš tau padus laižysiu? vaikeli, akmeniu gimęs, uola netapsi, nesistenk pakeist tvarkos, - ir su trenksmu įėjo į kitą, šalimais esantį kabinetą.