Pasakojimas

Tai buvo rudenį. Buvo jau pasibaigęs vasaros karštis ir dažnokai dangų aptraukdavo sunkūs debesys iš kurių, kartas nuo karto, krapnodavo rudens lietutis. Tokiomis be saulės dienomis laužo liepsna buvo ypač maloni ir prie laužo susėdus gera buvo pasišildyti, bei praleisti kelias poilsio minutes. -Štai dega laužas. Jo liepsna skleidžia malonią šilumą. Prie tokios šilumos kartais norisi tylėti, o kartais ką nors kalbėtis. Ta proga, kad mūsų čia keletas, aš nenorėčiau tylėti, o norėčiau papasakoti vieną įdomią istoriją, -pradėjo savo pasakojimą vyrukas. -Aš noriu papasakoti apie meilę. Kai žmogus įsimylėjęs, jis pasidaro geras ir nori brangiam žmogui padaryti ką nors gera. Gerą galima padaryti kai yra pinigų. Tuomet galima keliauti, pirkti brangius pirkinius, dovanas. Bet kai pinigų nėra, tuomet reikia pasitelkti į pagalbą fantaziją. Aš savo merginą pakviečiau į tėvų namus. Ant lango pakabinau vyšnines užuolaidas, kambarį iškvepinau kvepalais, ant grindų pastačiau dekoratyvinę lempą, kuri skleidė malonią šviesą. Kad nebūtų tylos, įjungiau magnetofoną. Sklido švelni, svaiginanti muzika, iškepiau pyragą, kuris tiko prie šokolado, padariau pieno kokteilį. Kad patikčiau savo mylimąjai, apsirengiau švariais, nekasdieniškais drabužiais, išsiprausiau kvapniais aliejais iškvėpintoje vonioje. Ir tikrai, aš neapsirikau, mano mylimąjai aš patikau, patiko ir mano skoningai įrengtas kambarys. Ji mėgavosi geru kambario oru ir manimi. kai viskas šitaip nieko nebeliko, kaip tik pasivaišinus mano paruoštais kulinariniais šedevrais, atlikti kelis žvalius judesius, kad išsivaduotume abu iš drabužių. Kai viskas šitaip skubiai padaryta, aš supratau, kad savo mylimąjai dar labiau patinku. Dabar jau nereikia jokių pastangų, jau viskas padaryta. Aš pajutau, kad man gera, kad gera mano mylimąjai. Po tokio gero, mes abu supratome, ko mums visada reikės. Mums visada reikės kurti gėrį, grožį, mums reikės darbuotis, kad visada būtų gera. -Oi kaip puikiai tu šneki, kaip puikiai pasakoji, -po viso šitokio pasakojimo, aš dar pridėčiau, kad tavo mylimąjai dar visada reikės tokių gražių pasakojimų, -užbaigė visą malonų pasisedėjimą prie laužo  Svajūnė. -Taip, taip. Man irgi tokie pasakojimai patinka, ir aš pasiruošęs jus dar pakviesti prie laužo, -pareiškė Petras.