O meile!

O meile! Tu kaip saulė man švieti!
Štai tavo spinduliai karšti
bučiuoja mano skruostus...
Nueina šilumos vilnis,
įšyla saulės rezginys,
atsiveria, ks turi atsiverti,
ir beria grūdą tas,
kas turi teisę berti.
kieno ir sėkla, ir bertuvė paruoėti,
(juk negerai, kai podėliai tušti,
pas gerą šeimininką taip nebūna).
Aš savo pilną apvaisintą kūną
brandinsiu rudeniui -
ir šiltas mano saulės rezginys
tarsi apklotas saugos vaisiu.