Kaip Leniną griovė

Po daugel metų, kai tapau trūnėsiu,
Senas relikvijas vėl perrinkau iš naujo,
Manau, anūkams jas spinton padėsiu-
Kai pamačiau granito aštrią briauną.

Istoriją aš seną prisiminęs,
Manau paporinsiu jauniems kaimynams:

- Mačiau kai Leninas palieka pjedestalą,
(Tądien po darbo užsukau į aikštę),
Žiūriu - kabina jį sunkus tritonis kranas,
Ir velka už parankių jį per aikštę.

Čia kranui buvo tik granito priešas,
Nukelt reikėjo, jei pats nulipt nemoka,
Minia aplink sustojus kraną kviečia:
- Stipriau patrauk, jau batai jo atšoko.

Iškėlęs ranką Leninas siūbavo-
Tritonis kranas kelt labai skubėjo,
Per pusę amžiaus kranas pavėlavo,
Nes jį senai į Grūtą vežt reikėjo.

Dalis balvono keliant sutrupėjo,
Jo atplaišą kišenėn įsidėjau.