Irkluoju
vis į priekį ir į vakarą -
o irklai taškosi pavirtę žuvimi,
kai užmetu tinklus – randu karklažuvę.
Mintu
žvynais ir mitais, žvejoju vis po dangumi,
o kimba tik naktis ant sapno
apie vaikus basom namo, kurie tolyn, artyn.
Skutu
rytinei maldai žuvį it save -
miglojantys krantai saulėtekio erozijoj pasrūva,
kuomet irkluoju laisvės link, irkluoju.