Dangus užsimetė sparnus
Padarytus sudaužytų debesų,
Galybės laimės kibirkščių
Tarp jų visų plasnoja.
Pušų spygliai globoja naktį
Gestančio laužo dūmai užmigdo miškus,
Neatrastoji žemė vis dar kviečia
Savo nebylia tyla...
Pasaulį apglobusi ramybė
Su klavišų paleista nata.
Stygos tebevirpina orą
Konkretumas pranyksta jame.