Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 7 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Melynuke Melynuke

Standartinis

Šis kūrinys matomas tik autoriaus namuose


Vėl žiūriu į Tave pro mėnulio išdilusią nosį,
Ir toks jausmas širdy, lyg rytoj kas baisaus
Arba vakar prigėrėm
Vienas kito minčių, ir gerų, ir tokių,
Kur net sau mintyse pašnibždom nejauku pasakyti.
Ir tikėt, kad supras, nors kuris nedrįstu,
Nes kitoniški esam. Na nebent pasiklys
Išsiauklėjęs koks ir pritars mandagiai
Nesupratęs nė raidės, kad nebūt vienišam
Kaip koks nagas. Būtent negas,
Nes piršas, žinia, tai jau įvaizdis senas.
2011-04-19 10:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-04-19 14:14
Raiscinė
Pirmoji posmo pusė tikrai labai gražiai nuskambėjo , bet toliau (net gėda sakyti!) pasiklydau kaip koks "neišsiauklėjęs"...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą