Labą pirmadienį, rankos
Abi - sukurtos apglėbti
Tuščios liūdnai kadaruoja
O aš gi užminu grėblį...
Labą pirmadienį, nosie
Abi tavo šnervės liejas
Krauju
Rankos liūdi, bet šluosto
O kurgi, na kurgi joms dėtis?..
Labą... bet ai,
Koks gi skirtumas
Nekask duobės sau:
Pats įkrisi
Geriau jau ramiai pasėdėsiu
Ant tik tam sutvertosios
Sėdynės.