Poezijos kiemas apšnerkštas visai
Jo grindiniu saulė nerieda
Ir blaškos po jį vien pasenę vaikai
Daužydami galvas į sieną
Ir jokie pegasai nelaigo tenai
Turbūt ir arkliams atsibodo
Matyti, kaip talentai pūva piktai
Seniai nevalytoj komodoj
Po kiemus tokius nebevaikštai ir Tu
Rūkai cigaretę netvirtą
Naktim verkdama sau guodiesi: „Turbūt
Man buvo likimo taip skirta... “