Jau taip senai aš nemačiau
švelnumą skleidžiančių akių.
Ir nežinau kas man geriau, -
ar būt su jom, o gal be jų?
Nakties tamsoj vis pasiilgau,
aplink kai linksma-aš liūdžiu...
Kur tavo švelnios akys dingo?
Be jų gyvent aš negaliu.
Tegul gyvenimo keliuos
du švyturėliai rodo tikslą.
Prieš tavo akelias klaupiuos,
tik joms aš dovanoju viską.