Paskutinis eilėraštis tau

Ne lygu Joninių trumpiausia metuose naktis karšta.
Ne lygu klasikinė muzika per kruvinas elito muštynes beskambanti.
Ne lygu vilkiko kelionė, dinamitu užpildyto, pavojingai kryptinga nuo a iki ž.
Ne lygu vaikai šuniuku dar jauni pakrūmėj, dėl suaugusių būdo iš proto išeinantys efektinga.
Ne lygu miško gaivi paklotė, mano nosiai pavasarį nešančioj, kvepianti.
Kerinti ne lygu knyga be rašytojo paslaptinga.
Ne lygu viena tiesa visiems atvira.
Ne lygu tylenio liežuvis didinga.

Laisva ne lyg iš amžino judėjimo išsivadavusioji siela.
Visiems ir kiekvienam kosmopolitiška ne lygu neišvengiamai tavęsp ateinanti mirtis.
Seksuali ne lygu gitara bliuzmeisterio glėby, per ego mimikas išryškinančią mėnesieną.
Ne lygu amžinatilsy Sokratas pokalbiuose įžvalgi.


O kartkartėm, atrodytų, užprogramuota,
vis tik perdėm racionali.
Atrodytų, jog ne gamtos,
ne ne gamtos - žmogaus naujų laikų išvestas vaisius neskani.
O kartkartėm, atrodytų, kalbėdama pati sau prieštaraujanti.
Viduj, su sąžinės balsu, atrodytų, kovojanti kvailai.
It koks lenktyninkas, man nepavyti vaikštanti pergreitai.
O kartkartėm, atrodytų, esmės nė ne nepastebinti,
it tie, man svetimi bepročiai žmonės.
Atrodytų, o kartkartėm, jog dar kažkaip per daug keistai guvi,
Turiu omenyje, kai sukasi kalba apie fraktalines keliones..

Esi tokia, kokia esi, myliu tave.
Pakaks dalinti čia man savo sapaliones..
Ir kas, kad apsisprendei tu gyventi atokiau.
Kas kad nusprendei mano bučinių daugiau negauti..
Myliu tave ir džiaugiasi širdis.
Gyvenime visokių juk dalykų tenka paragauti.


                                        uostinėtojas