Eilės vienam žmogui...

Tu pavergei mano širdį,
Paėmei į nelaisvę mintis.
Be tavęs galėčiau tik mirti
Ištart myliu užmerkiant akis.

Parduočiau sielą velniui
Prašydama mainais tavo laimės.
Atsukčiau nugarą pasauliui
Mainais trokšdama tik meilės.

Be tavęs gyvenimas sustingsta
Viskas tampa bejausmiais kirminais
Nesugebančiais pažvelgti į savo sielą
Ir gyvenimas nubėga šunkeliais žaviais.

Gal perdaug iš gyvenimo prašiau,
Kasdien atsiūst meilės maldavau,
O kai ją aš sugavau
Siaubingai išsigandau.

Nežinojau tavo sielos norų
Nesupratau ko geidžia tava širdis.
Stengiausi tave suprast vien protu,
Bet pamačiau tik liūdnas žalias akis.

Kasdien sakei, kad meilė jungia mus
Ir aš įklimpau į tavus kerus.
Atvėriau tau savo širdį, sielos kerteles
Ir tu tai pamatęs, paklojai po kojom žvaigždes...