Baladė apie Valterį Grimau

Kai sutemose skendo kaimai
O brolių dainos tilo jau
Dvi seserys – Dalia ir Daiva –
Sapnavo Valterį Grimau

Ūsus nešiojo jis Bagiros
Meškučių niekino pulkus
O smėlį kur pajutęs byrant
Sakydavo: „Kas bus, tas bus! “

Paskui jis skelbė karą turčiams
Prie restorano „Kadagys“
Nebuvo aklas jis nei kurčias
Kieme jo dūzgė avilys

Eilinių du pulkus praradęs
Suprato Valteris – bėda!
Ir žirgą Maurą pasigavęs
Jis stengėsi nulėkt pas Ją

Ant liepto žirgas pasibaidė
Ir – vandenin tarsi kulka
Taip vargšas Valteris (o gaila...)
Tamsiam nuskendo ežere

Dugne – pajuodę sidabriniai
Kuriuos žarstei tu išdidžiai
Sugrįžkit, meldžiami eiliniai
Aš jūsų lauksiu paryčiais...