Bonum Malum (2)

3 dalis

Maksas suprato, jog įniršis dabar jam nepadės, reikia mąstyti šaltai ir blaiviai – negalima praleisti nei vienos smulkmenos. Jau ne pirmas kartas kai jam nebepavyksta suvaldyti savo emocijų – genų modifikacijos turi savo kainą. Modifikuotam kario kūnui ypač svarbus tinkamas epinefrino kiekis kraujyje, todėl antinksčiai pakeičiami taip jog į kraują nuolatos pumpuojamas šis hormonas. Jis ne tik padeda pagreitinti medžiagų apykaitą iki tinkamo lygio, bet ir smarkiai padidina kario jėgą bei budrumą. Kai tau atliktos viena dvi modifikacijos, smegenys šauniai susidoroja su šiais kiekiais kraujyje ir tu jauti tik tiek kad tavo kūnas yra neapsakomai gyvas. O kai tau atliekamos bent keturios žmogui pasireiškia netikėta nuotaikų kaita, užpuola itin stipri depresija, subjektas tampa visiškai nekontroliuojamas ir pasiduoda emocijų įtakai. Štai kodėl visi kareiviai kuriems būdavo atliekami keturi ir daugiau kūno patobulinimų išprotėdavo nepraėjus nei pusei metų. Visi išskyrus Maksą, jo genomas ypatingas, jo smegenyse skirtingai nei kitų nelaimėlių pavyko įskiepyti tinkamus blokatorius. Ir jie tinkamai tarnavo praėjusius dvidešimt metų, bet pastaruoju metu emocijos retsykiais paimdavo viršų. Kol kas valdžia žiūrėjo į tai pro pirštus, nes Makso atnešama nauda armijai yra neišmatuojama. O su retai pasitaikančiais nevaldomo pykčio protrūkiais jam neblogai sekėsi tvarkytis, o jei jie įvykdavo mūšio lauke kartais tai išeidavo dar ir į naudą.
- Levanai, kada turėjo išvykti mūsų kreiseris?
- 5: 00 centriniu Tezaurijaus sistemos laiku, bet majore kam Jums tai?
Jis įsižiūrėjo į Polio kūną atidžiau siekdamas nustatyti temperatūrą, tai nebuvo sudėtinga, kadangi jo akys buvo jautrios infraraudonajam spektrui.
- Polio kūno temperatūra dabar maždaug 306, 5 Kelvinų, vadinasi nužudytas jis buvo maždaug prieš 3 – 4 valandas. Mūsų kreiseris tuo metu dar turėjo kaboti geostacionarioje orbitoje tiesiai virš mūsų. Tu gi žinai, kad kariniuose erdvėlaiviuose įrengti sensoriai fiksuoja ir kaupia praktiškai visus įmanomus parodymus 1500 km spinduliu aplink projekcinį tašką? Ši sistema tam ir buvo sugalvota, nes vėliau gali praversti tokiose situacijose kaip ši. – Maksui keisčiausia čia buvo, tai jog visi tai puikiai žino, sukilėliai tuo labiau turėtų taip pat žinoti. Kokio velnio tada jiems reikėjo tempti čia jo brolio kūną, kai tiesiai virš jų kabo viską matanti akis?
Akimis suradęs netoliese stovinti Elarą pamojo jam ranka.
- Kiek žmonių čia dirba? Ar jūs pasitikite jais?
- Besąlygiškai, galėčiau už kiekvieną galvą guldyti. Mes kartu su jais išvien jau 50 metų kovojame prieš sukilėlių skleidžiamas erezijas. Nejaugi jūs įtariate ką nors iš jų?
- Kol kas nežinau, kelintą valandą visi išeina iš darbo?
- Puikiai pamenu kaip jums nuėjus į savo kambarius, apie pusę pirmos pats išlydėjau ilgiau padirbėti likusį Melvilį.
- Aišku.
Maksas užsimerkė, po-erdvinis ryšys čia turėjo veikti puikiai. Jis buvo vienas iš tų laimingųjų kurie gali prisijungti prie po-erdvinio ryšio kanalų tiesiogiai per smegenyse įmontuotą lustą. Tam tereikėjo genų modifikacijos pakeičiančios smegenų struktūrą, kad jos neištirptų ir sinapses, kad šios sugebėtų apdoroti informaciją reikiamu greičiu - dažniausiai ji buvo suteikiama armijos ryšininkams arba šnipams. Po kelių sekundžių jis jau matė ryškų kreiserio superkompiuterio virtualų veidą.
- Malonu Jus matyti majore, kuo galėčiau Jums padėti?
- Netrukus atsiųsiu tau kelių aplink tvyrančių kvapų chemines sudėtis, norėčiau kad sulygintum su pavyzdžiais sukauptais duomenų bazėje kol kreiseris kabojo virš Tezaurijaus – 12 šiandien nuo 1: 00 iki 5: 00. Iš cheminių junginių išskirk tuos kuriuos išskiria žmogus miręs prieš 3 – 4 valandas, po to perduok man labiausiai tikėtiną maršrutą kuriuo jis čia atvyko.
- Supratau, laukiu pavyzdžių.
Maksas atismerkė ryšys nutrūko.
- Mokytojau, ar jūsų miestelyje gyvena karys - seklys?
- Gyveno, dar prieš keletą savaičių...
- Supratau. Ką gi šį sykį, teks pasikliauti savo nosimi.
Priėjęs prie Polio kūno Maksas kelis kartus smarkiai įkvėpė pro nosį. Žinoma jo uoslės receptoriai ne tokie jautrūs kaip seklių, bet smegenys apdorojusios iš jų gautą informaciją gali nustatyti pakankamai tikslią cheminę sudėtį. Suvokęs, jog analizė baigta jis užsimerkė ir išsiuntė duomenis į kreiserį. Kadangi kompiuteris jau buvo sudaręs paieškos algoritmą, vos spėjęs išsiųsti kvapų sudėtis Maksas mintyse jau matė žemėlapį su vienintele ryškia juosta. Juosta vedė kiek tolėliau už federacijos kontroliuojamo kvadrato.
- Majore Gedarai, atsiprašau, kad kišuosi, - nedrąsiai įsiterpė Elaras, - Ką jūs ruošiatės daryti?
- Išanalizavus cheminius junginius esančius aplink ir įvertinus jų sklaidymosi greitį, kreiserio kompiuteris nustatė, jog Polio kūnas buvo atgabentas iš 15KZ sektoriaus – 20 kilometrų nuo šiaurinės federacijos kontroliuojamo kvadrato sienos.
- Žinoma, tik turiu jus perspėti, jei keliausite už mūsų kvadrato ribų šatlo varikliai nustos veikti. Sukilėliai kalnuose yra paslėpę kintamą jonų srauto destabilizatorių, kurio mums jau keli metai nepavyksta rasti ir neutralizuoti.
- Ar yra kokia alternatyva?
- Taip, turime keletą šarvuotų elektromobilių. Bet negi jūs dviese ruošiatės šturmuoti sukilėlių įtvirtinimus kalnuose?
- Ne, aš keliausiu vienas. Prašau leiskite Levanui pasinaudoti jūsų kompiuteriu ir armijos duomenų bazėje sukauptais duomenis iš to sektoriaus, jis puikus analitikas manau ir be tiesioginių duomenų parinks man puikią puolimo strategiją nepaliekančią sukilėliams nė menkiausio šanso. O tuo metu jūsų mokytojau paprašysiu tinkamai pasirūpinti mano brolio kūnu.
- Mielai, tačiau apie tą sektorių mes neturime jokių duomenų. Joninis skydas saugo ne tik nuo šatlų, bet ir nuo informacinių zondų. O kadangi daugiau jokios grėsmės iš ten nekyla kol kas mūsų kariai yra susikoncentravę ties kitais sektoriais.
- Supratau. Levanai, ruošk ginklus - šį kartą keliausi kartu, - įsakmiai suriko Maksas. - Čia iš tavęs man nebus jokios naudos, o neišnaudoti tavo analitinių sugebėjimų būtų stačiai kvaila.
- T... t... tikrai...? – vos išlemeno Levanas, jis niekada nekeliaudavo kartu. Dažniausiai jam buvo pavedama analizuoti duomenis gaunamus iš palydovo ir remiantis psichologiniais priešų portretais bei gaunamos cheminės hormonų analizės pakitimais nuspėti jų veiksmus ir sukurti efektyviausią puolimo taktiką. Deja šioje planetoje iš esmės visi palydovai buvo naudojami saugoti pagrindinėms vialtumo kasykloms, net Maksas nebūtų išsireikalavęs nukreipti jų lęšius bent keliais laipsniais į šoną.
- Na ko tu stovi po velniais? Bėgte, ruoškis kelionei!
- Bet Maksai, jei tu mane tikrai laikai puikiu analitiku, tai patikėk mano žodžiu neturėdamas visiškai jokios informacijos apie sektoriaus ypatumus aš net būdamas ten nesugebėsiu tau akimirksniu sukurti geros strategijos.
- Aš puikiai pažystų tą sektorių, - netikėtai, šluostydama ašaras, į pokalbį įsitraukė Inara.
- Tu bet iš kur?, - nustebo Levanas.
- Aš užaugau tuose kalnuose, mano tėvai iškeliavo ten su grupele atsiskyrėlių mieste įsisiautėjus visiškai anarchijai, kai aš dar buvau maža.
- Puiku, turi lygiai valandą papasakoti Levanui viską ką žinai apie tą sektorių.

4 dalis

Šarvuotis nors ir svėrė dvidešimt tonų dykuma riedėjo pakankamai greitai. Maksas tokio modelio anksčiau nebuvo matęs, bet skirtingai nei jis spėjo viskas viduje buvo automatizuota. Autopilotas puikiai atliko savo darbą išvengdamas pavojingų kelio ruožų. Dykuma kiek leido jo akys matys buvo nusėta stacionariais autonominiais aplinką stebinčiais pabūklais. Iš pažiūros jie tikrai nebuvo plazminiai, matyt pigumo dėlei jie naudojo švinines kulkas. Artėjant prie sukilėlių kontroliuojamo kvadrato jų vis mažėjo ir dykuma darėsi vis nykesnė.
- Tai ką gi tau pavyko sužinoti iš Inaros? Ar išpešei ką nors naudingo?
- Taip, ji gan tiksliai nupasakojo reljefą ir vietas kuriuose ji gyveno kai slapstėsi su tėvais. Pasinaudojęs Elaro kompiuteriu apjungiau tavo atsiųstą maršrutą, jos pasakojimus ir skurdžius armijos duomenų bazėje esančius duomenis. Maršrutas baigiasi ties įėjimu į gan didelę olą, apie kurią šiek tiek papasakojo Inara. Ten ji su tėvais slapstėsi apie mėnesį ar du. Sudariau ir įvedžiau į šarvuočio autopilotą maršrutą, kuriuo priartėjant tikimybė būti aptiktiems mažiausia. Likus dešimčiai kilometrų iki tikslo išsilaipinsime ir tęsime kelionę pėsčiomis, kaip tik turėtų būti sutemę pasinaudoję tamsa galėsime priartėti ir štuormuoti olą. Maksai tu juk supranti jog tai akivaizdūs spąstai?
- Taip, bet neturime kito pasirinkimo. Kokia tikimybė būti aptiktiems?
- Nuo 10% iki 70%, gana sunku su turimais duomenimis įvertinti visus kintamuosius ir to krašto atsiskyrėlių ypatybes.
- Kas per ypatybės?
- Labai įdomi detalė, siekdami padidinti išgyvenimo kalnuose tikimybę jie susižavėjo techniniu kūno modeliavimu. Viskas prasidėjo nuo būtinybės kažkuo pakeisti mūšyje prarastas galūnes, o po to peraugo į tai, jog kurie pasikeitė beveik visas, kūno dalis iš organinių į mechanines.
- Ar tai smarkiai padidina jų galimybes mūšyje?
- Matai, sunku spręsti nežinant kokio lygio tos jų technologijos. Inara pasakojo jog labai populiariu dėtis mechanotronines akis, gebančias matyti tamsoje, nes dauguma laiko jie praleidžia giliai urvuose. Aš spėju kad jos dar turėtų padidintą jautrumą elektromagnetinių bangų spektrui bei platesnį matymo lauką.
Maksas net nepastebėjo kada jie kirto federacijos kvadrato ribą, kitaip nei jis spėjo aplink nebuvo jokių pasipriešinimo ženklų, na bet Elaras juk sakė, kad šis sektorius labai ramus. Nepaisant to jis užsimerkė ir įvedė savo kūną iš budėjimo į kovos rėžimą, epinerfinas dar smarkiau užliejo jo kūną. Skausmo receptoriai išsijungė, reakcija padidėjo iki maksimumo, smegenys pradėjo dirbti maksimaliu greičiu - perėjus į šį rėžimą atrodydavo jog laikas sulėtėdavo.
Bet tai jam nepadėjo išgirsti ir išvengti kaip iš giedro dangaus atskriejusio plazmos rutulio. Nugriaudėjo milžiniškas sprogimas, šarvuotis apsivertė ir smarkiai apsilankstė.
Atgavęs sąmonę Maksas išvydo kraujo baloje gulinti Levaną, jis jau nebekvėpavo jo kūnas nesugebėjo atlaikyti tokio smūgio. Lipdamas iš sumaitoto šarvuočio Maksas išgirdo sparčiai link jo artėjančius garsus, kurie buvo vos už poros kilometrų, sprendžiant iš artėjimo greičio jie čia turėjo būti už kelių minučių. Tinkamai sufokusavęs akių lęšius jis bandė įžiūrėti kas skleidė tą triukšmą. Tačiau niekaip negalėjo to padaryti per jų keliamą dulkių debesį. Greitai apsižvalgęs ir įvertinęs aplinką jis susirado tinkamiausią vietą kautynėms. Jo rankos pradėjo švytėti, plazminiai skaidytuvai jam buvo integruoti tiesiai į plaštakas. Jis buvo pasirengęs kovai. Tačiau tai ką jis išvydo išsisklaidžius dulkių debesiui net jam atėmė žadą.