Jau atėjo

Giliai įkvepiu medžių, šviežios žolės,
laužo dūmų kvapą...
        Užuodžiu ir mintyse man, giliai giliai,
sako dvi pieninės lūpos:
                    pavasaris...

Pauosčiau vandenį,
žemę ir orą, pritvinkusį
            saulės skleidžiamos šviesos...

                        Teužuodžiau pavasarį,
debesis, išgirdau
      šaknis į žemę vis giliau
suleidžiančias gėles...

  Kaip banalu pajausti tai,
ko niekad banaliu nepalaikei...
                              Dabar aš tik saldžiai svajoju,
kaip kuo greičiau išauš rytojus..