Iš ciklo „Ugnimi ir aistra“

Ar tiesa?

Gyvenimas eina ir eina,
sustoti, širdie, negali...
Begalybėj akys vis šviečia ir šviečia,
atrodo, kad amžiną šviesą regi.

Pasaulis kvėpuoja ugnim ir aistra,
amžinybe, tu vienatvei seniai parduota...
Kančioj užauga vaikai išduoti,
gyvenimą savo kaip miražą kuri...

Apaštalu būti dabar nei už ką,
ir norus užpildo nevalinga klasta...
Ar eitum tylėtum, ar garsiai kalbėtum,
gražesnio pasaulio už šį neregėtum...

Aukoji teisybę, netiesą geri,
vandenį drumstą kaip šventą semi,
ir užpildai save netikra mintimi -
tuštybėj surasti dangaus negali...