Plono stiklo sienos,
Porceliano trapumo,
Apipintos nežinomybę ir abejonėmis,
Užburta tikrovė...
Stovi už jų,
Girdžių, kaip kvėpuoji,
Tavo kvapą užuodžiu,
Ašaros tyrumo balsą girdžiu,
Veidą regiu -
Deja, paliest negaliu...
Todėl akis nuleidžiu,
Skaičiuoju,
Kiek žingsnių,
Iki mano numatytos -
Tavo tvirtovės...