„Parduočiau saulę...“

Parduočiau saulę ir dangų išmainyčiau
už Tavo nuostabias akis,
Už jų spindesį lyg saulė
už gražiausias tviskančias akių mintis...
Atsisakyčiau lakštingalos čiulbėjimo,
už Tavo nuostabų balsą,
lyg gyvenimo dainą sonetuos sudėtą.
Atsižadėčiau pasaulio vilionių
už Tavo širdį auksinę,
nepaprastą meilės ošimo pragydusią širdį...
Jei reikėtų kentėt - aš kentėčiau,
kad nors minute pabūt su Tavim.
Jei reiktų verkt - aš verkčiau,
kad nors trumpam pajaust Tavo šilumą
Jei reiktų tylėt - aš tylėčiau
kad Tavo juoką aidai atkartotų...
O jei reiktų numirt - aš be ženklo numirčiau,
Už tai, kad viso to neturiu...