ištrūkstu
kaip upė iš ledų apsodo
išsiveržusi krantuose dyvinai
o tada
rimstu ir tykiai laukiu
kol lytys
nuplūduriuos
šerkšno debesis
iš sielos ir dangaus
sugebėki tik išlaukti!
kol nubudus pumpurų tyloj
atsiskleisiu baltu obels žiedu
potvynis bus užmirštas!
iki kito karto