Rieda ašara man skruostu,
Nesugausiu jos ranka
Ir nėra kas širdį guostų,
Kas mylėtų - nebėra.
Net saulutė nepadės,
Neprajuokins juokdarys ...
O viltis visai atvės
Liks tik skausmo židinys.
Gal suprasti kas padės
Keistą skausmą ir kančias,
Gal švelnia ranka palies
Ir į laimę nusives?
Tyli ežeras lyg nebylys,
Viskas tyli, kas aplinkui supa.
Ir tas skausmo židinys
Teisia žmogiškąjį ūpą.
Bet naktis apsupus vėlei
Tarsi apsvaigino jį!..
Gesta židinys nebyliai,
Skausmas lieka pelenų glėby.